- priesaga
- príesaga dkt. Žõdžių darýbos, kaitýbos príesagos.
.
priesaga
Look at other dictionaries:
priesaga — sf. (1) DŽ, priesagà (3a) Jn 1. kuo kas prisegama, prijungiama: Nuo smarkaus smūgio akies tinklainė kartais atplyšta nuo savo priesagos P.Aviž. 2. scom. menk. prikibęs, neatsikratomas žmogus: Kadgi aš tos priesagos nusbūč! Trgn. 3. Jn lingv.… … Dictionary of the Lithuanian Language
vientisas — vientisas, à adj. (3a) Š, DŽ, NdŽ, KŽ, PolŽ1301, a (1) Jn, Lkv 1. Brs vienlinkas, viengubas, nesulenktas: Drobulė vientisa, t. y. ne dvilinka J. Vientiso (vieno pločio) [audeklo] neužteks, reiks dvilinko Alk. Siūlą a vientisą, a dvilinką įverti… … Dictionary of the Lithuanian Language
delfistas — delfistas, ė Bendroji informacija Kirčiuotos formos: defìstas, defìstė Kirčiuotė: 2 Rūšis: naujadaras Kalbos dalis: daiktavardis Giminiški naujažodžiai: delfinis, ė; delfinizmas; delfistinis, ė. Pateikta: 2014 05 02. Atnaujinta: 2014 05 06.… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
antrinis — antrìnis, ė adj. (2) 1. einantis po pirminio, pakartotas: Antrinė ir pirminė apvaja VĮ. 2. priklausantis nuo ko nors, atsiradęs kaip kieno pasekmė: Daug gauta pirminių ir antrinių cukraus perdirbimo produktų rš. Antrinių šaknelių užauga daugiau … Dictionary of the Lithuanian Language
atokarta — (neol.) sf. atsikartojimas: „enti priesaga, matyt, labiau atvaizduoja trumpos atokartos veiksmelį Vr … Dictionary of the Lithuanian Language
augmuo — augmuõ, eñs ( eniẽs, enio) sm. (3a, 3b), nom. pl. augmenys ( ns Š, nes, niaĩ), gen. pl. augmenų̃ ( ių̃) 1. žr. augalas 1: Kiekvienas jaunas medis ir kiekvienas augmuo perdiegtas didei yra silpnas S.Dauk. Kaip gali tokioj šilimoj aũgmenes… … Dictionary of the Lithuanian Language
darus — darùs, ì adj. (4) 1. lingv. tinkantis kam daryti: Priesaga ystė yra labai dari rš. 2. SD378,464 veiklus … Dictionary of the Lithuanian Language
dažninis — dažnìnis, ė adj. (2) reiškiantis kartojimąsi: Dažninių veiksmažodžių daromoji priesaga K.Būg. Būtojo dažninio [laiko] lytys visų veiksmažodžių sudaromos vienodai J.Jabl … Dictionary of the Lithuanian Language
dvikibis — dvikìbis, ė adj. (2) J, dvìkibis (1), dvikỹbis (2) dvilypis; po du sukibęs: Pastatė dvikibę trobą Šauk. Galim suprasti, kad dvikỹbis w mums nereikalingas Jn. Keimarinių, arba dvikỹbių, santarų (consonantes geminatae) lietuviškoje kalboje… … Dictionary of the Lithuanian Language
hibridas — hibrìdas sm. (2) DŽ 1. TrpŽ biol. gyvūnijos ar augmenijos individas, gautas kryžminimo būdu iš skirtingos giminės, šeimos ar rūšies atstovų, mišrūnas, mišrys. 2. lingv. žodis, kurio sudedamosios dalys kilusios ne iš vienos kalbos (pvz., žodis,… … Dictionary of the Lithuanian Language
